Dęte orkiestry i zespoły w tradycyjnej kulturze Żmudzi, Litwa
DOI:
https://doi.org/10.12775/LSE.2018.57.07Słowa kluczowe
orkiestry dęte, zespoły dęte, Żmudź, Wielkie Księstwo Litewskie, Litwa, święta kościelne, pogrzeby, kalwaria żmudzińska, pieśni katolickieAbstrakt
W artykule główny nacisk położono na tradycję zespołów i orkiestr dętych w życiu miast i wiosek Żmudzi w XX i XXI wieku. Muzyka z zachodniego regionu Litwy jest niewątpliwie
związana z rozwojem litewskiej kultury muzycznej jako całości. Dlatego też, sięgając do źródeł historycznych, autorka w skrócie opisuje rozwój orkiestr w Wielkim Księstwie Litewskim. Na powstanie tradycji orkiestr dętych szczególnie wpłynęły obchody świąt katolickich i uroczyste procesje (zwłaszcza w XVII I XVIII wieku), później także funkcjonowanie dworskich orkiestr i szkół muzycznych (koniec XVIII I XIX wiek). Na Żmudzi muzyka instrumentów z mosiądzu rozwijała się do samego początku XXI wieku. Autorka, na podstawie danych zebranych głównie podczas prac terenowych, ujawnia rolę orkiestr dętych w religiności ludowej tego regionu, zwyczaje
rodzinne i wspólnotowe oraz zmiany zachodzące w tradycji.
Bibliografia
Batavičius, A. (1995). Tauragės apskrities dūdų orkestrai (Brass Bands of the Tauragė District). Tauragė: A. Batavičius.
Batavičius, A., Miknevičius M. (2001). Kariniai orkestrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Military Bands in the Grand Duchy of Lithuania). Naujoji Romuva, 3 (536), 52–57.
Batūra, R. (1966). Muzika ir dainos feodaliniame Vilniuje (Music and Songs in Feudal Vilnius). Kultūros barai, 3 (15), 51.
Čaplinskas, R. A. (2002). Šventės ir iškilmės Vilniuje XVI–XIX amžiuje (Feasts and Festivals in Vilnius in 16th–19th centuries). Liaudies kūryba, 5, 35–62.
Gaidelienė, J. (2002). Pučiamieji orkestrai: praeitis ir šiandiena (Brass Bands: Past and Present). Panevėžio balsas, February 12, 7.
Garnevičiūtė, R. (2012). Trijų katalikiškų laidotuvių papročių religinė prasmė (XXI a. pradžia) (The Religious Meaning of Three Catholic Funeral Customs – Beginning of 21st c.). Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 36, 133–155.
Gasiūnas, K. (Erž.) (1908). Eržvilkas. Vienybė, 19, May 6 (19), 294.
Griciūtė, L. (2002). Didžiosios žemaičių procesijos (The Great Processions of Samogitians). Žemaičių žemė, 4, 12–14.
Griciūtė, L. (2004). Taikomoji dailė. In: D. Klajumienė (ed.), Tytuvėnų Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas (p. 277–302). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Griciūtė-Šverebienė, L. (2011). XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Ecclesiastical Processions in the Great Duchy of Lithuania in 17th–18th Centuries). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Jurkštas, V. (1970). Vytauto muzikantai (Musicians of Vytautas). Literatūra ir menas, 32, 10.
Kiauleikytė, L. (2008). XVIII a. II pusės–XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose (Musical Culture of Lithuanian Manors in the Second Part of 18th–19th Centuries: Crossing Style Epochs). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas.
Kossakowski, G. (1849) (ed.). Rożanczius swęcziausios Marios Panos yr saldziausi warda Jezusa su rejkalingesniomis małdomis diewabajmingam katalikuj (Rosary of the Blessed Virgin Mary and the Sweet Name of Jesus with Necessary Prayers for a Pious Catholic). Vilnius: Spaustuwi A. Dworcziaus.
Merkys, V. (1999). Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo (Motiejus Valančius. Between Catholic Universalism and Nationalism). Vilnius: Mintis.
Motuzas, A. (2003). Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių istorija. Apeiginiai papročiai ir muzika (History, Rites and Music of Lithuanian Calvaries’ Roads of the Cross.).
Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.
Mickevičius, J. (1933). Žemaičių vestuvės (Samogitian Wedding). Mūsų tautosaka, 7, 47–125.
Mickevičius, J. (2017). Senosios Velykų tradicijos (Old Easter Tradition). Obtained from
http://zemaitijosnp.lt/senosios-velyku-tradicijos/.
Paleckis, J. (1930). Lietuvos Jeruzalė – Žemaičių Kalvarija (Lithuanian Jerusalem – Samogitian Calvary). Naujas žodis, 14, August 1, 290–291.
Rabikauskas, P. (1961). 18-ojo amžiaus Lietuvos bruožai. Iš Pašiaušės jėzuitų kolegijos metraščių (Lithuanian Features in 18th Century. From Chronicles of Jesuit College in Pašiaušė). Tautos praeitis. Chicago: Lietuvių Istorijos Draugija.
Ragaišis, A. (1906). Žemaičių Kalvarijos aprašymas (Description of Samogitian Calvary). Vilnius: Vilniaus žinių spaustuvė.
Streikus, A. (2006). Atlaidai Žemaičių Kalvarijoje ir Šiluvoje: jų pobūdis bei reikšmė sovietmečiu (The Feasts in Samogitian Calvary and Šiluva: Their Nature and Significance during the Soviet Era). Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, 28, 339–344.
Stumbra, S. (2011). Šermenų apeigos Žemaitijoje: tradicijos ir modernumo problematika (The Problem of Modernity and Tradition in the Funeral Chanditing Tradition in Samogitia). Res Humanitariae, 9, 65–85.
Totoraitis, J. (1937). Žemaičių Kalvarija. Marijampolė: Marijonai.
Trilupaitienė, J. (1995). Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje (Jesuit Musical Activities in Lithuania). Vilnius: Muzika.
Urbienė, A. (1988). Viekšniškiai grajija ir dainuoja (Viekšniai People Play and Sing). In: D. Krištopaitė (ed.), Aš išdainavau visas daineles (p. 448–460). Vilnius: Vaga.
Urniežius, R. (2003). Karinis orkestras (Military Band). In: Muzikos enciklopedija, vol. 2, (p. 123–124). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Urniežius, R. (2007). Pučiamųjų instrumentų orkestras (Wind Orchestra). In: Muzikos enciklopedija, vol. 3, (p. 162–163). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Vaicekauskas, M. (2005). Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės (Lithuanian Catholic Hymns of the 16th–18th centuries). Vilnius: Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas.
Valančius, M. (1972). Žemaičių vyskupystė (Samogitian Bishopric). In: B. Vanagienė (ed.), Raštai, vol. II. Vilnius: Vaga.
Vardys, V. S. (ed.) (1997). Krikščionybė Lietuvoje (Christianity in Lithuania). Chicago: Lietuvos krikščionybės jubiliejaus komitetas.
Vasiliūnienė D. (2010). Žemaičių Kalvarija. Piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a. (Samogitian Calvary. The History and Art of the Pilgrimage Center in the 17th–19th Century). Vilnius: Aidai.
Vidmantas, E. (1995). Religinis tautinis sąjūdis Lietuvoje XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje (National Religious Movement in Lithuania in the Second Part of the 19th Century – First Part of the 20th Century). Vilnius: Katalikų akademija.
Vitėnas, A. (2005). Kančios kelias: istorija, tradicijos ir architektūrinis ryšys su evangeline Jeruzale (Via Dolores: History, Traditions and Architectural Connection with Evangelical Jerusalem). In: A. Butrimas (ed.), Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. Plateliai, Beržoras, Gintališkė, Šateikiai, Žemaičių Kalvarija, Gegrėnai (p. 229–251). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Voveris, V. (2007). Ginkluotosios pajėgos. Istorinė apžvalga (Armed Forces. Historical Overview). In: Visuotinė lietuvių enciklopedija, vol. 12 (p. 206). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Žarskienė, R. (2012). The Origin, Development and Disappearance of Tradition: Brass Bands in Lithuania. In: P. Richter (ed.), Musical Traditions. Discovery, Inquiry, Interpretation and Application (p. 152–166). Budapest: HAS, Research Center for the Humanities.
Žarskienė, R. (2013). The Role of Brass Bands in Funeral Rituals of Samogitia. In: G. Jänichen (ed.), Studija instrumentorum musicae popularis, vol. 3 (New series) (p. 387–402). Münster: MV-Wissenschaft.
Žarskienė, R. (2017a). Music-making and Folk Piety in Lithuania. Continuity and Change in Performing the Walking of the Stations of the Cross. PULS – journal for ethnomusicology and ethnochoreology, 2, 68–87.
Žarskienė, R. (2017b). Sounds of Brass Instruments: Functionality, Aesthetics, Meaning. In: G. Jänichen (ed.), SIMP – Studia instrumentoru musicae popularis, vol. 5 (New series) (p. 483–500). Münster: MV-Wissenschaft.
Archival material
Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore: LMD I (first fund of the Lithuanian Science Society’s manuscript collection), No. 229.
Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Manuscript Collection: LTR 7506/33/.
Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Sound Collection: LTRF cd 23, LTRF cd 514, LTRF cd 509, LTRF cd 821, LTRF cd 834, LTRF cd 989, LTRF cd 1151, LTRF cd 1201.
Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Video Collection: LTRV 997.
Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Photograph Collection: LTRFt 10000, LTRFt 18930, LTRFt 22285, LTRFt 22575, Bt 0005.
Profiles from ethno-instrumental expeditions, which took place in 1988, of the Non-State Institute of Ethnic Music. Data written down in Mažeikiai district. Material held at the Lithuanian Folk National Centre, Vilnius.
List of photographs
Photo 1 Musicians walking Stations of the Cross together with pilgrims during Feast of the Assumption. Photo by Rūta Žarskienė, 2015. From the archives LTRFt 18930.
Photo 2 Dapšauskas family orchestra plays during St. Michel Feast in Mosėdis (Skuodas district). Photographed in 2012. From personal album of Jonas Dapšauskas. From the archives LTRFt 22575.
Photo 3 Brass ensembles from Mažeikiai praying at the gravesite in Židikai cemetery during St. Anna feast. Photo by Danutė Adomaitienė, 2017. From the archives
LTRFt 10000.
Photo 4 Riflemen brass band from Tauragė. Photographed in 1932. From collection of Albinas Batavičius. Bt 0005.
Photo 5 Brass band in funeral in Samogitia. Photographed in 1970th. From personal album
of Alfonsas Motuzas. From the archives LTRFt 22285.
Pobrania
Opublikowane
Jak cytować
Numer
Dział
Licencja
1. Autorzy udzielają wydawcy (Polskiemu Towarzystwu Ludoznawczemu) licencji niewyłącznej na korzystanie z utworu w następujących polach eksploatacji:
a) utrwalanie Utworu/przedmiotu prawa pokrewnego;
b) reprodukowanie (zwielokrotnienie) Utworu/przedmiotu prawa pokrewnego drukiem i techniką cyfrową (ebook, audiobook);
c) wprowadzania do obrotu egzemplarzy zwielokrotnionego Utworu/przedmiotu prawa pokrewnego;
d) wprowadzenie Utworu/przedmiotu prawa pokrewnego do pamięci komputera;
e) rozpowszechnianie utworu w wersji elektronicznej w formule open access na licencji Creative Commons (CC BY - ND 4.0).
2. Autorzy udzielają wydawcy licencji nieodpłatnie.
3. Korzystanie przez wydawcę z utworu na ww. polach nie jest ograniczone czasowo, ilościowo i terytorialnie.
Statystyki
Liczba wyświetleń i pobrań: 442
Liczba cytowań: 0
