The Change in Attitude of the Lithuanian Political Elite towards Poland in 1934–1939

Simonas Jazavita

DOI: http://dx.doi.org/10.12775/EO.2018.005

Abstrakt


The Change in Attitude of the Lithuanian Political Elite towards Poland in 1934–1939

 The present article analyses the efforts of the political elite of Lithuania to change the policy towards Poland in 1934–1939. The beginning of the changes is related to geopolitical changes, first of all, the coming of the National Socialists to power in Germany in 1933 and the German-Polish Agreement in 1934. Reacting to this, President Antanas Smetona appointed Stasys Lozoraits as the new Minister of Foreign Affairs, who did not have a negative attitude towards Poland. In addition, other famous society members expressed the opinion to soften the attitude towards Poland; after Stasys Raštikis was appointed as the Commander-in-Chief in 1935, a large number of officials supported this opinion. Still, the processes were not changing immediately: the Lithuanian press was still dominated by the image of a Pole as an enemy despite the fact that diplomats and officials saw Germany, which was getting increasingly stronger, as the main threat. The political elite gradually perceived that Lithuania could not regain Vilnius in the nearest future, but there was a real threat to lose Klaipėda, the gate to the sea.

These factors preconditioned the first changes. In 1937, in the plans of the Lith-uanian army, Germany was viewed as the main threat, and questions were raised that an agreement with Poland had to be made. It was difficult to achieve this; there-fore, the relations were established by an unpleasant way, after the Polish ultima-tum. This situation provoked a considerable moral and political crisis in Lithuania. The first Lithuanian Army volunteer, an officer, and diplomat Kazys Škirpa, who was renowned as the supporter of the “hard line” towards Poland, was appointed as the first envoy to Poland, while Aloyzas Valušis, the son-in-law of President Anta-nas Smetona was appointed as a military attaché. K. Škirpa attempted to change the relations with the Polish colleagues towards a more constructive direction and warned them about the aggression of Germany and its real plans. The heads of the Ministry of Foreign Affairs sometimes had to stop the initiatives of the envoy, being afraid that society could understand them in a wrong way. For instance, the arrival of the influential members of the Polish political elite to Kaunas was post-poned due to the start of winter, as it was explained.

After the Munich Conference, Germany posed even more threat to Europe, particularly to Klaipėda. Poland was not interested in Lithuania losing the port, and this was one more reason for closer contacts. In order to soften the pressure from Germany, Lithuania sent K. Škirpa to Berlin, as he had many acquaintances among the authorities of the Third Reich. For the sake of strengthening relations with Poland, it transferred the diplomat and the signatory of February 16 Act, Jurgis Šaulys, to Warsaw, who was a strong supporter of renewing relations with Po-land. Despite this, Germany annexed Klaipėda, while a closer connection between Lithuania and Poland was not created. Still, especially after the annexation of Klaipėda Region, Lithuanian society was much more favourable towards Poland. This was highlighted by the Lithuanian and Polish media, which described the visit of the Commander-in-Chief of the Lithuanian Army General, Stasys Raštikis, who was particularly popular in society, in a very warm way. The visit, which took place in May, 1939, was possibly the warmest episode in the Polish-Lithuanian relations during the whole interwar period.


Słowa kluczowe


Kazys Škirpa; Jurgis Šaulys; Stasys Raštikis; Stasys Lozoraitis; Lith-uanian-Polish relationship; Lithuania’s Foreign Policy during the Interwar period; History of Diplomacy

Bibliografia


Archivum Akt Nowych w Polsce – AAN (Poland’s Archive of Modern Records): F.322, b. 16800; F.471, b. 11; F.474, b.170; F.1775, b.1.

Aleksandravičius E., Politinių veiksnių realijos ir marginalijos. Lenkų klausimas lietuvių išeivijoje, „Darbai ir dienos” 2002, Nr 30.

A. Smetonos kalba pasakyta Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių suvažiavime 1938 m. kovo 12 d., „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 7.

Bukevičius R., Sulaužytoji priesaika, „Kardas” 1935, Nr. 21.

Dėl lietuvybės persekiojimo Vilniaus krašte, „Trimitas” 1936, Nr. 36.

Didis Švedų svetys – C. Lindhagenas išvažiavo, „Lietuvos aidas”, 07.31.1934. Dirbkime ir toliau savo darbą, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 7.

Janauskas G., Jėga nėra teisė (1938 m. Lenkijos ultimatumas ir Lietuvos visuome-nė), „Darbai ir dienos” 2002, Nr. 30.

Gaigalaitė A., Stasio Lozoraičio politinė veikla dėl Lietuvos nedalomumo, taikos ir saugumo (1934 06 12–1938 12 05), Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Kaunas 1999.

Jazavita S., Diplomatic Activities of Kazys Škirpa, the First Lithuanian Envoy to Poland, March–December, 1938, “Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich” 2015 (6).

Jazavita S., Illusion and Reality of Statehood: the Search for Parallels between the Lithuanian Activist Front and the Organisation of Ukrainian Nationalists, „Вісник Київського національного університету імені Тараса Шевченка. Історія” 2017/1 (132).

Jazavita S., Pirmosios sovietinės okupacijos dienos K. Škirpos akimis: slaptas Lie-tuvos diplomato vizitas į Kauną, „Kauno istorijos metraštis”, nr 16.

Jazavita S., The Position of Lithuania in the Japanese-German Relationship: Co-operation between Kazys Škirpa and Hiroshi Oshima in 1935–1939, „Darbai ir dienos” 2017, Nr. 67.

Juozas Pilsudskis. Jo kilmė ir jaunystė, „Rytas”, 05.15.1935. Kalėdinės mintys, „Kardas” 1936, Nr. 24.

Kariuomenės štabo viršininkas Maskvoje, „Trimitas” 1936, Nr. 19. Kariuomenės vadas gen. Raštikis Varšuvoje, „Lietuvos aidas”, 05.09.1939.

Kariuomenės vadas gen. Raštikis Varšuvoje, „Vakarinis Lietuvos aidas”, 05.09.1939.

Kas kaltas?, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 10.

Kasparavičius A., Don Kichotas prieš Prometėją (tarpukario lietuvių – lenkų ira-cionalioji diplomatija), „Darbai ir dienos” 2002, Nr. 30.

Kasparavičius A., Katastrofos nuojautos: Lietuvos karinė diplomatija Antrojo pa-saulinio karo išvakarėse, „Karo archyvas” t. 27, 2012.

Kasparavičius A., Lietuvos kariuomenė Maskvos politinėse ir diplomatinėse spe-kuliacijoje (1920–1936 m.), [in:] Lietuvos nepriklausomybei – 80, Vilnius 1999.

Kastanauskaitė J., Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizaci-jose (1918–1940), Vilnius 2006.

Laurinavičius Č., Ką reiškia Lietuvai turėti Klaipėdą?, „Acta Historica Universi-tatis Klaipedensis”, vol. 21, Klaipėda 2010.

Lenkų viltys ir mūsų kelias, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 7.

Lesčius V., Lietuvos kariuomenės gynybos planai ir priemonės galimai lenkų agresijai atremti 1921–1937 m., „Karo archyvas”, t. 28, 2013.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas – LCVA (Lithuania’s Central State Archi-ve): F. 383 ap.7, b.2014,2041,2046,2097; F. 648 ap.1, b.23,54; F. 668 ap.1, b.603; F. 671 ap.1, b.7; F. R-952 ap.1, b.66; F. MK-9 , ap.1, b.6.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius – LNMMBRS (Lithuania’s Martynas Mažvydas National Library Department of Manuscripts). F.15, b.344; F.29, b.1699.

Lietuvos sūnūs ir dukterys!, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 7.

Lietuvos neutralumo žygis, „Karys” 1939, Nr. 20–21.

Marianas Zyndram-Koscialkovskis, Rokiškio krašto muziejaus informacija, https:// www.muziejusrokiskyje.lt/apie-muzieju/ekspedicijos-tyrimai/marianas-zyn-dram-koscialkovskis, žiūrėta: 10.13.2018.

Maršalas Juozas Pilsudskis. Nuo raudonosios vėliavos iki maršalo diktatūros, „Lietuvos žinios”, 05.15.1935.

Maršalo Juozo Pilsudskio gyvenimo kelias, „Lietuvos aidas”, 05.14.1935. Mirė maršalas J. Pilsudskis, „Lietuvos aidas”, 05.13.1935.

Morley C., Poland and the Coming of the Second World War. The Diplomatic Pa-pers of A.J. Drexel Biddle Jr., United States Ambassador in Poland 1937–1939, Ohio State University Press, 1976.

Motuzas R., Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje, Vilnius 2011. Narbutas J. V., Dvarininkija mūsų naujoje literatūroje, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 6.

Petraitytė-Briedienė A., Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas Stasys Lozoraitis (1940–1983), Vilnius 2012.

Pilsudskio darbą tegali pakelti tik milijonai – sako lenkų spauda, „Lietuvos aidas”, 05.14.1935.

Politikos apžvalga, „Karys” 1934, Nr. 8.

Raštikis S., Kovose dėl Lietuvos. Kario atsiminimai, t. 1, Los Angeles 1956.

Riomeris M., Baltijos politinės problemos, „Kultūra” 1935, Nr. 8.

Samulis K., Mano tautai, „Trimitas” 1936, Nr. 35.

Smetona A., Tautų santykiai privalo būti tvarkomi teisingumu, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 1–2.

Sužiedėlis S., Vilniaus klausimas ir lietuvių – lenkų konfliktas ketvirto dešimtme-čio krizės ir Antrojo pasaulinio karo kontekste, [in:] Lietuva ir Lenkija XX a. geopolitinėje vaizduotėje, Kaunas 2012.

Truska L., Ilgas kelias į Vilnių, „Kultūros barai” 2010, Nr. 4.

Truska L., Antanas Smetona ir jo laikai, Vilnius 1996.

Turauskas E., Lietuvos nepriklausomybės netenkant, Vilnius 1990.

Vaičenonis J., Dokumentai pasakoja. Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo vir-šininko plk. K.Škirpos Lietuvos kariuomenės vystymo planas, „Karo archyvas”, t. 21, 2006.

Žalys V., Lietuvos diplomatinės tarnybos ir kariuomenės vadovybės sąvoka įtvirti-nant Lietuvos valstybingumą 1923–1938 metais, [in:] Lietuvos nepriklausomy-bei – 80, Vilnius 1999.

Žlabys J., Visi keliai veda į Vilnių, „Mūsų Vilnius” 1938, Nr. 6.

Žulys A. A., Dar kartą 1938 m. kovo mėn. Lenkijos ultimatumo Lietuvai klausimu, [in:] Lietuva ir Lenkija XX a. geopolitinėje vaizduotėje, Kaunas 2012.






Partnerzy platformy czasopism