War and Piety in the Grand Duchy of Lithuania in the Late Middle Ages
DOI:
https://doi.org/10.12775/RL.2016.2.01Słowa kluczowe
Lithuania, Tatars, war, Catholic, Orthodox, church, memoria, Litwa, Tatarzy, wojna, katolicy, prawosławni, kościół, upamiętnienieAbstrakt
As the prophet of the Gentiles, Job states, the life of Man upon earth is a warfare. During the fifteenth and early sixteenth centuries war against the Tatars and later the Turks and increasingly the Muscovites impinged considerably on the Catholic and Orthodox populations of the Grand Duchy of Lithuania. War and its consequences made their mark on devotions (to St George, St Casimir, the Ten Thousand Military Martyrs) and church and chantry building; pilgrimage contributions were sidelined for rebuilding churches as well as castles destroyed by the Tatars. The spoils of war were displayed publicly in Vilnius (Wilno) cathedral and thanksgiving for victory and intercession for the fallen took physical form in the building of churches by both Catholic and Orthodox leaders. Personal and patriotic memory of the dead was visualised publicly in religious buildings. Growing traditions of organising public processions around the city of Vilnius placed the Kletsk (Klecko) memorial church of St George clearly on the annual calendar. In the documentary record war was both a literary topos and a harsh everyday reality.
Jak głosi prorok Hiob: „Bojowanie jest żywot człowieczy na ziemi”. W XV i XVI w. walki z Tatarami, a później Turkami i coraz częściej Moskwą znacznie utrudniały życie katolickich i prawosławnych społeczności Wielkiego Księstwa Litewskiego. Wojna i jej skutki wywierały wpływ na kult świętych (Jerzego, Kazimierza, Dziesięciu Tysięcy Rycerzy Męczenników) i budownictwo kościelne; datki pielgrzymie były przeznaczane na odbudowę zarówno kościołów, jak i zamków zniszczonych przez Tatarów. Łupy wojenne wystawiane były na widok publiczny w katedrze wileńskiej, a dziękczynienie za zwycięstwa i modły za poległych wyrażały się w fundowaniu kościołów przez przywódców tak katolickich, jak i prawosławnych. Osobiste i patriotyczne formy upamiętnienia zmarłych znajdowały materialny wyraz w obrębie budowli kościelnych. Umacniająca się tradycja organizowania procesji wokół miasta Wilna i uroczystości w kościele św. Jerzego (pomniku zwycięstwa bitwy pod Kleckiem) zajęły stałe miejsce w roku liturgicznym. W źródłach wojna ukazuje się nam jako literacki topos, a także jako codzienny znój.
Karas ir dievobaimingumo išraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vėlyvesniais viduramžiaisSantrauka
XV–XVI a. sandūroje padaugėjus totorių, turkų bei maskolių užpuolimų prieš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritoriją, pastarosios katalikų ir stačiatikių bendruomenės susidūrė tiesiogiai su karo smurtu. Karas turėjo nemažų pasekmių ir tuomet jau gyvybingam vietiniam religiniam gyvenimui. Padidėjo pagarba karingiems šventiesiems Jurgui, Kazimierui, šventiesiems 10 000 karių-kankinių; vyko bažnyčių bei altorių steigimas; maldininkų aukos Bažnyčiai perleidžiamos totorių išniokotų šventyklų ir pilių remontui. Vilniaus katedroje viešai kabo užkariautų priešų vėliavos, o padėkos Dievui už pergalę, maldos už žuvusiųjų išganymą akivaizdžiai įsikūnijo bažnyčių, vienuolijų, cerkvių statybose. Vilniaus mieste įsitvirtinus tradicijai vesti viešas procesijas tarp dvasinių įstaigų; Klecko mūšio paminklas, šv. Jurgio bažnyčia įsišaknijo miestiečių istorinėje atmintyje.
Bibliografia
Primary Sources
Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae. Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas, ed., introduction and commentary S.C. Rowell, Vilnius, 2015, Historiae Lituaniae fontes minores, vol. 8.
Acta Tomiciana. Tomus tertius epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie, Posnaniae, 1853.
Ankstyvieji Šv Kazimiero Gyvenimai, ed. M. Čiurinskas, Vilnius, 2004.
Bullarium Poloniae, vol. 7, ed. I. Sułkowska-Kuraś, S. Kuraś et al., Rome and Lublin, 2006.
The Chronicle of Battle Abbey, trans. E. Searle, Oxford, 1980.
Ioannis Dlugossii, Annales seu cronicae incliti regni Poloniae, liber decimus et liber undecimus 1406– 1412, ed. D. Turkowska, Warsaw, 1997.
Ioannis Dlugossii, Annales seu cronicae incliti regni Poloniae, liber undecimus et liber duodecimus 1431–1444, ed. D. Turkowska, Kraków, 2001.
Ioannis Dlugossii, Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae. Liber duodecimus 1462–1480, ed. D. Turkowska, Kraków, 2005.
Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, ed. J. Fijałek and W. Semkowicz, Kraków, 1932– 1948.
Polnoe sobranie russkikh letopisei, vol. 35, Moscow, 1980.
Sobranie drevnikh gramot i aktov gorodov Vil'ny, vol. 2, Vil'na, 1843.
Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae gentiumque finitimarum historiam illustrantia, vol. 2, ed. A. Theiner, Romae, 1861 (2nd edn – Osnabrück, 1969).
Secondary Sources
Baronas D., Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV–XX a., Vilnius, 2010.
Brazgunoŭ A., ‘Perekladnaia literatura ŭ Vialikim Kniaztve Litoŭskim u XV–XVIII stagoddziakh’, Senoji Lietuvos literatūra, 21, 2006, pp. 193–99.
Chodynicki K., Kościół prawosławny a Rzeczpospolita Polska. Zarys historyczny 1370–1632, Warsaw, 1934 (2nd edn – Białystok, 2005).
Chomik P., Kupiatycka ikona Matki Bożej. Historia i literatura, Białystok, 2008.
Czyżewski K.J., ‘Marso aidai Krokuvos katedroje’, in Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos, ed. V. Dolinskas and B. Verbiejūtė, Vilnius, 2010, pp. 44–66.
Čiurinskas M., ‘Karas ir kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: 1514 metai’, Senoji Lietuvos literatūra, 31, 2011: Istoriniai mūšiai senojoje Lietuvos raštijoje: Žalgiris ir Orša, pp. 127–80.
Čiurinskas M., ‘Pergalės prie Oršos (1514) propaganda Europoje: Šaltinių apžvalga, literatūriniai ir kultūriniai aspektai’, Senoji Lietuvos literatūra, 21, 2006, pp. 317–41.
Dolinskas V., ‘Vilniaus katedra – karinių pergalių minėjimo ir įamžinimo vieta’, in Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos, ed. V. Dolinskas and B. Verbiejūtė, Vilnius, 2010, pp. 87–101.
Ekdahl S., ‘Pobojowisko grunwaldzkie i okolica w XV i XVI stuleciu’, Studia Grunwaldzkie, 3, 1994, pp. 61–115.
Eubel K., Hierarchia Catholica medii [et recentioris] aevi, vol. 2, Münster, 1914; vol. 3, Münster, 1924.
Jasas R., Pergamentų katalogas, Vilnius, 1980.
Kirkienė G., LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje, Vilnius, 2008.
Kloza J., Maroszek J., Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich, Białystok and Goniądz, 1997, Prace Białostockiego Towarzystwa Naukowego, no. 37.
Kurczewski J., Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, t. 3, Wilno, 1912.
Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a., ed. V. Ališauskas, T. Jaszczołt, L. Jovaiša and M. Paknys, Vilnius, 2009, Bažnyčios istorijos studijos, vol. 2.
Maslauskaitė S., Šv Kazimiero atvaizdo istorija, Vilnius, 2010.
Matusas J., Švitrigaila Lietuvos didysis kunigaikštis, Kaunas, 1938 (2nd edn – Vilnius, 1991).
Ochmański J., Biskupstwo wileńskie w średniowieczu. Ustrój i uposażenie, Poznań, 1972.
Ostrowski D., Muscovy and the Mongols. Cross-cultural influences on the steppe frontier, 1304–1589, Cambridge, 1998.
Potkowski E., ‘Monarsze dary książkowe w polskim średniowieczu – pogrunwaldzkie dary Jagiełły’, in Ojczyzna bliższa i dalsza. Studia historyczne ofiarowane Feliksowi Kirykowi w sześćdziesiątą rocznicę urodzin, ed. J. Chrobaczyński et al., Kraków, 1993, pp. 359–73.
Rowell S.C., ‘Kaip šaukė, taip ir atsiliepė: XV a. lietuvių katalikų gyvenimas ir pagonybės liekanų mitas’, in Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, ed. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2012, pp. 295–320.
Rowell S.C., ‘Naujieji kryžiaus žygiuotojai: LDK ir Bizantijos santykiai XIV–XV a. sandūroje. Ar Vytautas Didysis buvo Lietuvos kryžiaus žygių prieš turkus bei totorius pradininkas?’, in Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje. Mokslinių straipsnių rinkinys, ed. R.R. Trimonienė and R. Jurgaitis, Šiauliai, 2007, pp. 181–205.
Rowell S.C., ‘Nevisai primintinos kautynės: ką byloja šaltiniai apie 1399 m. mūšį ties Vorsklos upe?’, Istorijos šaltinių tyrimai, 1, 2008, pp. 67–90.
Rowell S.C., ‘XV a. LDK ir totorių santykiai Katalikų Bažnyčios akimis XV a.: prielaidos ir poveikis’, in Vidurio rytų Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu, ed. V. Jankauskas and V. Nagirnyy, Kaunas and Kraków, 2013, Colloquia Russica, ser. 2, vol. 2, pp. 227–33.
Sahanovich H.M., Ajchynu svaiu baroniachy: Kanstantsin Astrozhski, Mensk, 1992.
Slovar’ knizhnikov i knizhnosti Drevnei Rusi. XI-pervaia polovina XIV v., ed. D.S. Likhachev, Leningrad, 1987.
Smołucha J., ‘Udział pielgrzymów z Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego w obchodach średniowiecznych jubileuszów chrześcijaństwa’, Nasza Przeszłość, 93, 2000, pp. 5–21.
Starnawska M., ‘Mikołaj z Wyrozębów – obrońca Kijowa przed Tatarami i jego suplika do papieża o przekazanie relikwii z 1496 roku’, in Między Polską a Rusią, ed. M. Starnawska, Siedlce, 2004, pp. 51–62.
Starnawska M., Świętych życie po życiu. Relikwie w kulturze religijnej na ziemiach polskich w średniowieczu, Warsaw, 2008.
Trimonienė R., ‘Kryžiaus karų idėja XV a. II pusėje ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė’, in Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje. Mokslinių straipsnių rinkinys, ed. R.R. Trimonienė and R. Jurgaitis, Šiauliai, 2007, pp. 223–32.
Pobrania
Opublikowane
Jak cytować
Numer
Dział
Statystyki
Liczba wyświetleń i pobrań: 390
Liczba cytowań: 0
